Auginu sūnų. Už kelių mėnesių sukaks šešeri. Jis jau keletą mėnesių gyvena kitoje šalyje kartu su manimi. Jis eina i mokyklą. Neseniai mane į mokyklą išsikvietė mokytoja ir pasakė, kad yra sunerimusi dėl mano sūnaus, nes jis kalbasi vienas. Anglų kalbos jis dar nemoka. Gal tai ir yra priežastis? Namuose nieko blogo nepastebėjom. Yra labai aktyvus ir drąsus vaikas. Dėkoju.

Vaikui gali sukelti krizę net persikraustymas iš vieno gyvenamo ploto į kitą toje pačioje gatvėje. Tik vieni šią krizę išgyvena lengviau (arba ji mažiau yra pastebima aplinkinių), o kiti pakankamai sudėtingai. Krizę sukelia atsiradęs nesaugumo jausmas: vaikas praranda buvusius, gerai pažįstamus namus; jam iškyla būtinybė užmegzti naujus santykius su nepažįstamais aplinkiniais; dėl persikraustymo rūpesčių suaugusieji jam mažiau skiria dėmesio ir neranda laiko atsakyti į taip jam svarbius klausimus; dėl naujos aplinkos jam dažnai sunku rasti savo daiktus; jam tenka išmokti orientuotis naujame kieme. ir t.t.

Jūsų atveju- viskas dar sudėtingiau: vaikui tenka prisitaikyti prie naujos kultūros; jis susiduria su etniniais ir socialiniais sunkumais; iškyla daugybė bendravimo problemų dėl kalbos barjero it kt. Kalbėdamas vienas jis gali bandyti tobulintis naujos kalbos įgūdžius. Tačiau gali būti taip, kad tokiu būdu jis bando patenkinti bendravimo poreikį. Pasidomėkite, ar mokykloje jis susirado naujų draugų, ar kalba su jais. Paprašykite, kad mokytoja pabendrautų su vaiku užsienio kalba kitiems negirdint. Tobulinkite jo kalbinius įgūdžius namie "kalbos valandėlių" metu. Tačiau kitu laiku bendraukite tik gimtąja kalba, nes vaikui gali atsirasti nesaugumo jausmas ir namie. Būtinai supažindinkite vaiką su savo planais: kiek laiko ir kodėl jums teks gyventi naujoje vietoje, kada jis turės galimybę susitikti su savo artimais žmonėmis. Jeigu ir toliau jums nerimą kels vaiko elgesys, kreipkitės pagalbos į psichologą. Tik būtinai į tokį, kuris kalbėtų lietuviškai. Priešingu atveju naudos nebus.

psichologė Laima Norvaišienė