Eina keliu valstietis ir dejuoja: "Nesiseka man gyvenimas. Niekaip galo su galu sudurti negaliu. Štai turiu kelis grašius, bet ir tuos turėsiu atiduoti, nes buvau iš pono pasiskolinęs. Kad bent kas man padėtų!"
Tiktai spėjo šitai pasakyti, velnias šast ant kelio ir stovi.

- Ką gi, - velnias šneka, - jeigu nori, aš tau padėsiu. Tai visai nesunku. Matai tiltą per upę?
- Matau, - išsigandęs atsako valstietis.
- Na tai štai: tereikia tau pereiti per tiltą, ir pinigai, esantys kišenėje, padvigubės. Ir taip kiekvieną kartą. Tiktai viena sąlyga -  kiekvieną kartą perėjęs tiltą atiduodi man 24 grašius. Ar sutinki?
-  Aišku, sutinku, jeigu pinigai kas kartą padvigubės.

Perėjo valstietis vieną kartą. Perskaičiavo pinigus - iš tikro padvigubėjo. Numetė velniui 24 grašius. Vėl perėjo, ir vėl pinigai padvigubėjo. Ir vėl velniui 24 grašiai. Trečią kartą perėjo, pinigai padvigubėjo, tačiau jų buvo lygiai 24 grašiai, kuriuos reikėjo velniui atiduoti. Taip valstietis, tikėjęsis su velnio pagalba praturtėti, liko be nieko.

Kiek grašių valstietis turėjo iš pradžių?

Lietuvių laudies pasaka