Aš jau visiškai pasidavusi. Nebežinau, ką daryti. Pirmiausia, esu šiek tiek neprigirdinti, ir tai mane labai stipriai paveikė. Antra, nepasitikiu savimi. Labai stengiuosi gerbti save, mylėti, bet nepavyksta. Bandžiau tapti modeliu, galvoju, gal pradėsiu gyventi linksmai, ir tai išgydys mano depresiją, bet atvirkščiai viskas įvyko. Dar labiau likau nepatenkinta savimi, nes nesulaukiau jokio palaikymo iš tėvų, o mano sesuo, kuri irgi bandė tapti, ją palaikė, patarė ir t.t... Esu mylima šeimoje.

Jau keliskart esu rašiusi kitiems psichologams, kai perskaitau jų atsakymus, atrodo viskas gerai, tarsi gimiau iš naujo. Bet kitą dieną vėl tas pats. Visur eidama aš jaučiu baimę: gal ko neišgirsiu, gal kas nepasiseks... Kartais žmonės pasijuokia, kai ko neišgirstu ir tai mane labai skaudina. Bijau bendrauti. Niekas, absoliučiai niekas nežino, kokia man depresija yra. Ir aš jokiu būdu nenoriu, kad tai sužinotų mano šeima. Noriu eiti pas psichologę,  tačiau bijau, kad tėvai sužinos, labai bijau ir labai to nenoriu, ir jei tai būtų mokama...Tiesiog gyvenu be tikslo, neturiu ko laukti, nieko neturiu... Neturiu kam išsipasakoti, nors turiu gerų draugų. Manyje labai daug minčių susikaupė, pykčio, pavydo. Jau bandau save raminti, bet nepavyksta. Kai būnu viena, verkiu ir visus keikiu. Bijau eiti į mokyklą, nes galbūt neišgirsiu, ką mokytojai pasakys... Jau buvo taip nutikę, buvo labai baisu ir klasė juokėsi. Dar panašus įvykis nutiko ir bibliotekoje, kai paklausė, kelis kart neišgirdau - truputį juokėsi... Nejaugi žmonės nesupranta, kad aš nekalta, kad tokia esu? Prašau, padėkite man, aš jau nebežinau ką daryti? Ačiū.

Šiandieninėje visuomenėje yra daugybė žmonių, kurie turi vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų, tačiau jie puikiai gyvena ir jaučiasi laimingi. Tu taip pat su savo negirdėjimu gali gyventi puikiai ir nesijausti dėl to nelaiminga. Labai svarbu pačiai priimti ir susigyventi su savo „negirdėjimu“ bei nebijoti garsiai visiems pasakyti apie tai. Tada ir besijuokiančių skaičius tikrai sumažės arba jų nebus visai. Aš Tau rekomenduoju skubiau kreiptis į savo mokyklos psichologą ir pasidalinti visai susikaupusiai išgyvenimais, nes pyktis ir visi kiti neišsakyti jausmai griauna Tavo asmenybę, dėl ko gali kilti didelis nerimas, baimės. 

Psichologo konsultacijos mokykloje yra visiškai nemokamos, tuo labiau tavo psichologas, jeigu Tu nenorėsi tikrai apie tai nepraneš tėvams, todėl gali būti rami ir saugi tai darydama.

Psichologė Asta Paipolaitė