Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos valstybių, vyksta gyventojų senėjimo procesas. Nuo 1992 m., mažėjant Lietuvos gyventojų skaičiui, vyresnių kaip 50 m. amžiaus žmonių skaičius auga. Kas penktas Lietuvos gyventojas - pensinio amžiaus. Vyresni nei 65 m. amžiaus žmonės sudaro daugiau nei 13% šalies gyventojų. Prognozuojama, kad daugės labai senų žmonių.

Senstant kinta fizinės galimybės, ekonominis pajėgumas, socialinė padėtis. Dėl šių priežasčių žmogus yra priverstas atsisakyti savo įpročių, gyvenimo būdo.

Ypač skaudus vaidmenų pasikeitimas. Kai suaugę vaikai palieka namus, daugumai motinų ima atrodyti, kad jų egzistencija beprasmė. Neturėdamos kuo kasdien rūpintis kaip anksčiau, jos patiria vienišumo ir nereikalingumo jausmą. Be to, objektyviai didėja atotrūkis tarp kartų - dėl gyvenimo intensyvumo, užimtumo, komunikacijos priemonių suaugę vaikai mažiau betarpiškai bendrauja su tėvais.

Gyvenimas smarkiai pasikeičia palikus darbą, nepriklausomai nuo to, ar žmogus išėjo į pensiją savo noru, ar priverstinai. Išėjimas į pensiją dažnai sukelia psichologinę krizę. Pasikeitus vaidmenims ir netekus socialinės padėties, atrodo, kad prasmingas gyvenimas baigiasi.

Išėjus į pensiją, sumažėja socialinių apribojimų, todėl galima pasirinkti gyvenimo būdą, atitinkantį asmens vertybes. Šis gyvenimo tarpsnis gali būti prasmingas, kaip ir praėjęs. Pagyvenę žmonės gali panaudoti savo asmeninę patirtį, kūrybingumą, įgytus darbo įgūdžius, o laisvalaikiu pagelbėti kitiems. Šiuos naujus pagyvenusiųjų poreikius gali patenkinti bendruomeninė veikla. Žmogus - sociali būtybė, jam reikia bendrauti, o bendraudamas gali jaustis saugus, reikalingas, gerbiamas ir naudingas.

Ypač daug išminties, patirties yra sukaupusi vyresnioji mokytojų karta. Daug metų mokę kitus priimti iššūkius ir veržtis į priekį, šiandien garbaus amžiaus pedagogai tebėra aktyvūs bendruomenės nariai. Norėtųsi tikėti, kad garbūs mokytojai sutiktų pasidalinti savo patirtimi bei sukauptomis žiniomis ir taip galėtų būti reikalingi besikeičiančiai visuomenei.

Visada rastųsi ką pamokyti, kam patarti ar padėti, juk mes vis dar esame Jūsų mokiniai – klystantys, neišmanantys, besielgiantys neapgalvotai. Kviečiame garbaus amžiaus mokytojus tarti savo žodį, išsakyti susikaupusias mintis stebint jaunąją kartą. Lauksime Jūsų pasisakymų, laiškų ir straipsnių. Bendraukime ir jauskimės vieni kitiems reikalingi.

Mums galite rašyti elektroniniu paštu info@gudragalvis.lt arba siųsti laiškus įprastu paštu: UAB “Gudragalvis”, Respublikos g. 20, LT-89224 Mažeikiai


Rematsi: D.Kiaušienės straipsniu knygelėje "Švietimas ir socialinė atskirtis. Suaugusiųjų švietimo savaitės patirtis". Vilnius, 2003 m. 45-47 psl.