Jūsų vaikas yra labai drovus ir jautrus. Drovumas – pasitikėjimo savimi trūkumo jausmas bendraujant su kitais žmonėmis, būdingas daugiausia intravertams. Dažniausiai drovumas pasireiškia bendraujant su nepažįstamais ar mažai pažįstamais žmonėmis, nors kartais drovumas pasireiškia ir gerai žinomose situacijose. Drovūs asmenys vengia savo nuogąstavimo objektų, kad išvengtų nepatogumo jausmo, todėl dar labiau pagilina drovumą neįveikdami nežinomų situacijų. Drovumas gali blėsti su laiku (vaikas, kuris drovisi nepažįstamųjų, vėliau paaugęs praranda drovumą). Drovumas gali pasireikšti tik kai kuriose situacijose, kai kuriomis aplinkybėmis. Bendrais bruožais drovus žmogus nežino, ką kalbėti, kaip elgtis, kaip reaguoti socialinėse situacijose. Tokiems žmonėms paprastai drovumą kelia akių kontaktas, kito žmogaus šypsena. Sunkiausiai padėti, kai drovumas - įgimta yda. Amerikiečių tyrinėjimai atskleidė, kad beveik kas penktas naujagimis į naujoves reaguoja verksmu. Dėl neapdairaus tėvų elgesio vėliau jie gali likti “bailiukai”. Vaiko drovumą labai dažnai ugdo ir puoselėja tėvai. Todėl Jums rekomenduočiau stengtis, kad jis nesusidurtų su naujomis bauginančiomis situacijomis. Tam labai padeda švelnus mokymo procesas, kai vaikas skatinamas ir pagiriamas už drąsą, tokiu atveju jis gali įveikti net genetinę drovumo prigimtį. Rekomenduočiau sudaryti kuo įvairesnes situacijas namuose, kuriose reikia pareikšti savo nuomonę ir padrąsinkite už bet kokią išsakytą nuomonę, net jei ji ir neteisinga. Kurkite kuo daugiau įvairesnių situacijų, kuriose galėtų pasireikšti Jūsų vaikas ir tai darykite ne tik namuose, bet ir svečiuose. Drąsinkite ir pagirkite už menkiausią pažangą. Šiuo atveju Jums taip pat galėtų padėti psichologas. 

Psichologė Asta Paipolaitė