|
Vieną 1999 metų lapkričio rytą laidoje Good Morning America („Labas rytas, Amerika") vadybos konsultantė Charlotte Beers pasidalijo išmintimi. Tiksliau sakant, ji pateikė tris puikius būdus, kaip pasiekti sėkmę darbe, ypač įmonėse, kur lengva likti nepastebėtam ir silpnam. Kol skaitysite, kokie tie trys būdai, pagalvokite, kodėl mums atrodo, kad šie pasiūlymai puikiai tinka žmonėms, norintiems būti stipriems aplinkoje, kur vertinamas išmanymas. Taip pat norėtume, kad pamąstytumėte, kaip šiuos tris dalykus būtų galima pritaikyti šeimoje, tarp draugų, klasėje ar mokyklos taryboje.
Kalbėkite
Jei esi šešėlyje, tai ir liksi šešėlyje! Tai ne apie intravertus ir ekstravertus. Sėkmingai dirbantys intravertai (beje, daugumos 500 geriausiai dirbančių įmonių generaliniai direktoriai yra intravertai) moka reikšti savo mintis. Ar galite įsivaizduoti Bill'ą Gates'ą tylintį? Čia kalbame apie tai, kad kiti turi jus pastebėti. Reikia ištiesti kaklą. Reikia įsitikinti, ar turite balsą.
Pavyzdžiui, straipsnyje apie Visalijos tyrimą Rosenbergas ir Graubardas pasakojo apie šeštokę, vardu Pegė. Nors mergaitė buvo patraukli ir protinga, kiti vaikai ją nuolat erzindavo. Psichologai padėjo Pegei sukurti elgesio keitimo programą, kad įstengtų pakeisti kitų mokinių požiūrį. Jie paprašė mergaitės išsirinkti tris mokinius, su kuriais norėtų draugauti, o tada pamokė ją, ką reikia daryti. Vėliau Pegė pasakojo: „Jei Doris pasakydavo ką nors blogo, aš nekreipdavau į ją dėmesio. Bet kai tik ji man pasakydavo ką nors malonaus, aš padėdavau jai atlikti užduotis, pagirdavau arba atsisėdusi paprašydavau kartu su manimi ką nors veikti"*. Pegės laimėjimai buvo pavadinti „ypač puikiais".
Daugumai mūsų, gal net didesnei daliai, sunku grupėje elgtis tvirtai, daryti įtaką (t. y. rodyti stiprybę) ir reikšti savo mintis bei norus. Jei prie viso to dar pridėsite drovumą, tai atlikti bus dar sunkiau. Tačiau kiekvieno žmogaus - vyro ar moters, drovuolio ar akiplėšos, intraverto ar ekstraverto - pareiga yra kovoti už save.
Tapkite vienos srities žinovu
Kuo didesnė organizacija ir sudėtingesnės užduotys, tuo didesnė tikimybė, kad atsiras tokio darbo, kuris liks nepadarytas. Tiesiog tokia sistemų prigimtis. Jei grupėje jūs vienintelis mokate tiksliai braižyti, arba todėl, kad jau seniai tai mokate, arba todėl, kad nutarėte paprašyti ko nors padėti jums tapti šios srities žinovu, tai galite sakyti, kad turite sritį, kuri priklauso tik jums. Grupėje daug lengviau susikurti tapatumą ar turėti savo vietą, jei galite susirasti nišą, kuri būtų vienintelė.
Turėkite nenumaldomo smalsumo
Mums šis patarimas patinka. Gal žinote, o gal ir ne, kokios savybės būdingos užaugusiems alkoholikų šeimoje, bet viena iš jų yra „baimė atrodyti kvailai", ji veda prie tvirto įsitikinimo, kad „geriau tai padarysiu pats". Gal tai atrodo kaip nepriklausomybės požymis, bet iš tiesų tai nesveika gėda: „Jei reikės klausti žmonių, kaip ką nors padaryti ar kur rasti, jie pamanys, kad esu silpnas".
Alkoholikų ar smurtautojų šeimose užaugę mūsų klientai pasakoja su tuo susijusius skaudžius, net juokingus atvejus. Vienas vyras prisiminė dieną, kai ūkinių prekių parduotuvėje stovėjo priešais daugybę eilių kabliukų ir kaiščių, svarstydamas, kurie tiktų tvirtinti prie gelžbetonio sienos. Prabėgus kone amžinybei, jis išsirinko kaištį ir nusipirko. Kai niekaip nepavyko jo pritvirtinti, suprato, kad reikia kitokio. Pabrukęs uodegą grįžo į parduotuvę ir sukaupęs visą drąsą paklausė vadybininko, kokio kaiščio jam reikėtų. Vadybininkas apsidžiaugė, kad gali padėti, ir po kelių minučių šis vyras jau buvo pakeliui į namus.
Žmogus sakė, kad po šio įvykio jo gyvenimas ėmė keistis, nes norėdamas pamatyti, kaip kiti tokiais atvejais elgiasi, jis ėmė stebėti žmones, ypač tuos, kuriems sekasi. Prisipažinęs, kad anksčiau to niekada nepastebėdavo, nes į tokį elgesį nekreipdavo dėmesio, dabar pamatė, kad jo pažįstami, sėkmingiausiai dirbantys ir stipriausi žmonės, visą laiką užduodavo klausimus. Vėliau šis vyras prisipažino turėjęs labai pasistengti ir pakeisti visus ankstesnius įsitikinimus, susijusius su priklausomybe, stiprybe, sėkme ir gėda.
Jo seni įsitikinimai reiškė, kad jei klaus ar prašys pagalbos, tai (1) greičiausiai bus pažemintas, nes taip su juo elgėsi tėvas, kai jis buvo mažas. Geriausiu atveju (2) turės pripažinti, kad laikinai atsidūrė laipteliu žemiau, o tai gali būti palaikyta silpnumo požymiu, arba (3) turės sutikti su tuo, kad buvo priklausomas nuo kitų, nors dar mažas būdamas sau prisiekė niekada nuo nieko nepriklausyti. Jis negalėjo pasikliauti šeima, kad ji sukurtų jam saugų gyvenimą tada, tai kodėl turėtų kuo nors pasikliauti dabar? Jei jus visa tai jaudina ir trikdo, paprašysime kiek laiko nepaisyti šių dažniausiai pasitaikančių klaidingų įsitikinimų, dėl kurių žmonės nuolat jaučiasi suvaržyti, nelaimingi, taigi ir bejėgiai.
Mūsų klientas mintyse ėmė kurti naujas taisykles: (1) aš neteisingai įsitikinau, nes kai buvau vaikas, daugiau šeimoje neturėjau iš ko mokytis, Visai suprantama, kad tuo tikėjau, nes mano šeimoje su siaubą keliančiu tėvu tik taip ir buvo galima gyventi. (2) Kai pasižiūriu į aplinkinius išmaningus žmones ir tuos, kuriems sekasi, matau, kad jie nuolat klausinėja, laikinai leisdami sau būti pažeidžiamiems ir „vienu laipteliu" žemesniems. Tai vienintelis būdas gauti informacijos, o informacija ir žinios galiausiai yra stiprybė. Be to, matau, kad tie žmonės, kuriuos dabar stebiu, (3) visai nekaltai, atvirai ir vaikiškai domisi pasauliu. Jie nuoširdžiai nori žinoti, kaip kitiems viskas atrodo, kaip jie sprendžia problemas, jie domisi kitų žmonių išradimais ir kūriniais. Kai jie nuoširdžiai domisi kitais, (4) matau, kaip žmones prie jų traukia. Prie tokių žmonių kaip mes, kai esame atviri ir domimės kitais. Todėl (5) dabar žinau, kad klausdamas ir turėdamas nenumaldomo smalsumo galiu veiksmingiau dirbti, daugiau išmanyti ir būti stipresnis.
Stiprybė draugauti ir pritapti
Vienas iš svarbiausių įgūdžių, kurių vaikai įgyja šeimoje, yra mokėjimas pritapti ir sutarti su kitais žmonėmis. Šia tema malonu rašyti, nes užtenka konkrečios tyrinėjimo medžiagos, kurią parengė tokie psichologai kaip Johnas Gottmanas iš Vašingtono universiteto, Stevenas Asheris iš Ilinojaus universiteto, Bernardo Carducci iš Indianos Pietryčių universiteto ir Johnas Lochmanas iš Duke universiteto, tyrinėdami, kaip vaikai išmoksta pritapti. Mes taip pat žinome, kaip vaikus išmokyti, jei jie dar neišmoko namie. Kitaip tariant, šis įgūdis išmokomas. Kai tik įrodoma, kad ko nors galima išmokti, tai reiškia, kad esate įstrigę ne visiems laikams. Tai paprasčiausias sunkumas, kuriam jau surastas sprendimas.
Išmokę įgūdžių, kuriuos Danielis Golemanas įtraukė į emocinio intelekto apibrėžimą (1), šie vaikai domisi kitais vaikais, užuot per daug rūpinęsi savimi ar savo veikla. Jie užduoda kitiems vaikams klausimus ir kreipia dėmesį į tai, ką kiti sako ir daro. Jie kaip įmanydami stengiasi kitiems vaikams pasakyti ką nors malonaus. Juk iš tiesų giliai viduje visiems malonu kartkartėmis išgirsti komplimentų. (2) Šie vaikai suvokia savo jausmus ir stengiasi, kad jie netyčia nesutrukdytų bendrauti. (3) Jie taip pat puikiai moka spręsti konfliktus - numalšina ginčus, užuot dar labiau juos įkaitinę. Mes visi pažįstame žmonių, kurie puikiai moka tai daryti neatrodydami ištižę ar silpni. Tereikia jaustis atsakingam už bendravimą ir padėsite nuslopinti įsiplieskiantį nesutarimą. Galite pasakyti ką nors panašaus: „Taip, suprantu, ką nori pasakyti. Man dabar aišku" arba „Galime eiti į filmą, kurį šiandien nori žiūrėti tu, bet rytoj eisime į tą, kurį nori pamatyti Bobas. Gerai?"
Kaip jau turbūt atspėjote, tokie vaikai (4) į viską žiūri labiau teigiamai nei tie, kurie sunkiau pritampa. Šeimoje skausmą patiriantis vaikas dažnai išmoksta apsisaugoti nuo labai realios grėsmės - žodinės arba fizinės. Dėl to dauguma dalykų atrodo grėsmingesni, nei yra iš tiesų. Pavyzdžiui, kai perpildytoje parduotuvėje kas nors netyčia į jus atsitrenkia, tai ar visada taip nutinka todėl, kad kiti nemandagūs, ar kartais taip nutinka todėl, kad kiti nemandagūs, ar dažniausiai todėl, kad aplinkui tiek daug pirkėjų, jog tas žmogus nepastebėjo jūsų ir visai nenorėjo atsitrenkti? Tai, kaip jūs suprantate kitų elgesį, gali turėti daug reikšmės tam, kaip mokykloje pritapsite prie vaikų. Tyrime vaikai labai taikliai galėjo apibūdinti neigiamą mokytojo elgesį, bet juos reikėjo išmokyti atskirti teigiamą, nes jie mokytojo pagyrimus vis palaikydavo pasityčiojimu!
Be galo svarbu išmokti išsiugdyti sveiką stiprybę bendraujant, todėl mums labai malonu per psichoterapijos seansus stebėti, kaip kiti jos įgyja. Iš klinikinės praktikos žinome, kad dalykai, aprašomi psichologijos vadovėliuose, yra teisingi: net ypač stiprų socialinį nerimą jaučiantys žmonės gali įveikti save, jei nori drąsiai stoti prieš vis sudėtingesnes socialines situacijas ir bendraudami išmokti „amato paslapčių".
Parengta pagal : John C. Friel, Linda D. Friel “7 geriausi (šaunių) paauglių įpročiai”, “Tyto alba”, 2003.
|
|
