Žmogumi vaikas tampa tik tuomet, kai susiformuoja jo santykis su artimu žmogumi ir jis ima bendrauti. Pirmoji bendruomenė, kurioje užsimezga vaiko ryšiai su kitais žmonėmis, yra šeima. Tie ryšiai turi ypač didelę įtaką (teigiamą ar neigiamą) jo dvasiniam tapsmui. Šeimoje įgyta bendravimo patirtis ilgą laiką esti vienintelis santykių su aplinkiniu pasauliu vertinimo kriterijus. Čia prasideda ir visuomeninis vaiko gyvenimas, vėliau tęsiamas mokykloje, vaikų bei jaunimo organizacijose ir kitur. Todėl šeima yra ypatinga bendruomenė, tai pirmasis vaiko dvasinės brandos etapas.

Tėvų meilė vaikams, nepriekaištingi tarpusavio santykiai, artimas bendravimas padeda žmogui suvokti etines ir estetines vertybes, normas ir pratina jas taikyti kasdieniniame gyvenime. Jau ankstyvojoje vaikystėje susidarę įpročiai, veiklos bei elgesio stilius, kaip ir pati žmogaus psichika, vėliau kinta lėtai. Namų aplinka, tėvų tarpusavio santykiai, jų elgesys matyti iš vaikų charakterio bei elgesio. Vaikų panašumas į tėvus yra ne tik įgimtas, bet ir įgytas. Tėvai ir vaikai bendravimo meno turi mokytis visą gyvenimą ir nepamiršti, kad sėkmę lemia kito žmogaus supratimas, dėmesys jam, įsijautimas į jo vidaus pasaulį, išgyvenimus. Šeima vaikui – pati geriausia aplinka išryškinti ir įtvirtinti ypatingus polinkius, įgyvendinti potencines galias. Tik tėvų meilės sušildytas, jų bendravimo praturtintas vaikas iš šeimos židinio išsineša dvasinę stiprybę visam gyvenimui.

Tėvų ir vaiko bendravimas prasideda nuo pat gimimo. Iš pat pradžių naujagimis bendrauja akimis, prisilietimu, šypsena ir balsu. Iš to kylantis socialinis elgesys skatina kūdikių savivokos formavimąsi ir sudaro sąlygas jiems išlikti. “Nėra nuostabesnio socialinio elgesio kaip stipri kūdikio meilė, vadinama prieraišumu, stiprus išlikimo impulsas, laikantis kūdikį prie tų, kurie juo rūpinasi“ (D.G.Myers). Ankstyvas tėvų ir vaiko bendravimas, viena vertus, yra susijęs su priežiūra poreikių tenkinimu, o, kita vertus, svarbus aspektas yra tas, kad kūdikiui bendraujant su artimaisiais didėja jo pasitikėjimas, tikrumas ir saugumas.

Ikimokyklinukas, kuris užstoja tėvams televizoriaus ekraną, norėdamas pats matyti, kuris klausinėja tuomet, kai jie kabasi telefonu, mano, kad jūs matote ir girdite tai, ką jis pats mato ir girdi. Todėl bendraujant su mažu vaiku, reikia prisiminti, kad toks elgesys atspindi jo pažintinį ribotumą: egocentriškas vaikas nėra sąmoningai „egoistas“ ar „neatidus kitiems“, jam tiesiog sunku suprasti kito požiūrį. Ikimokyklinukams lengviau laikytis pozityvių nurodymų negu negatyvių. Tėvai, barantys vaikus, dažniausiai nesupranta šių ribų. Jie galvoja, kad jų vaikai, kaip maži suaugusieji, gali kontroliuoti savo elgesį. Todėl tėvai mano, kad vaikai sąmoningai piktavališkai stovi ant kelio, išpila maistą, neklauso draudimų ar verkia .

Bendraujant šeimoje yra svarbu tinkamai pasinaudoti įvairiomis bendravimo priemonėmis. Jų įvairovė, tikslingas pasirinkimas bendravimą daro įdomesnį, patrauklesnį, įtaigesnį bei leidžia pačias sudėtingiausias problemas išspręsti be konfliktų ir civilizuotai. Tėvams kur kas lengviau bendrauti su savo vaikais, kai jie išsiugdo ekspresinius gebėjimus – galėjimą ryškiai, įtaigiai parodyti savo veiksmus ir išgyvenimus. Raiškus žodis, atidus klausymasis, subtilus humoras, šmaikšti replika, laiku pavartota mimika ar gestas bendravimą daro įtaigų ir paveikų. Jei sveikoje šeimoje gimsta fiziškai ir psichiškai sveikas vaikas, tuomet jo socializacinis, fizinis ir psichinis vystymasis vyksta pagal visiems žinomas normas (jis šliaužioja, sėdi, vaikšto, bėgioja, pradeda kalbėti, žaidžia ir t.t.). Kalba ir žaidimai turi labai didelę įtaką vaiko socialiniam vystymuisi. Įsisavindamas kalbą, žaisdamas įvairius žaidimus, vaikas perima iš suaugusiųjų ir aplinkos socialinę patirtį ir socialines tradicijas. Jeigu vaikas dėl tim tikrų priežasčių negali ar neturi galimybės to daryti, tuomet jam gali būti sunku suprasti jį supančią aplinką bei sudėtinga integruotis į visuomenę.


Skaitykite antrąjį ciklo  straipsnį “Vaiko kalbos ugdymo reikšmė šeimoje”

Autorė psichologė Laima Radavičienė