|
Žaiskime pedagoginiu požiūriu labai vertingą žaidimą -skatinkime vaikus kurti pasakas. Gali kiekvienas sukurti savo, bet gali keliese sukurti vieną. Pasakos gali būti labai rimtos, gyvenimiškos, linksmos, liūdnos. Tai visai nesvarbu. Lai vaikai atskleidžia savo sugebėjimus.Vaikams patinka pasakos, pagal kurias lengva piešti, mėgdžioti veikėjų veiksmus... Pavyzdžiui, pasaka "Užgaidi katė".
Užgaidi katė
Mergaitė sėdėjo prie stalo ir piešė. Atėjo raina Katė ir ėmė žiūrėti, ką daro Mergaitė.
- Ką tu čia darai? - paklausė smalsi Katė.
- Aš piešiu tau namelį, - atsakė Mergaitė. - Žiūrėk, štai stogas, štai kaminas virš jo, o čia - durys...
- O ką aš ten veiksiu?
- Kūrensi ugnelę, virsi košelę...
Ir mergaitė nupiešė, kaip iš namelio kamino rūksta dūmai.
- O kur langelis? Juk katės mėgsta pro langelį šokinėti!
- Štai tau langeliai. Vienas, du, trys, keturi... - pasakė Mergaitė. Ir nupiešė keturis langus.
- O kur aš eisiu pasivaikščioti?
- Šiai čia.
Mergaitė nupiešė tvorą aplink kiemelį.
- Čia tavo sodas, - pasakė ji.
Katė pažvelgė ir murktelėjo:
- Koks gi čia sodelis? Jame nieko nėra!..
- Palauk, - sako Mergaitė. - Štai tau lysvelė su gėlėmis, štai obelis su obuoliais, o čia daržas: jame kopūstai ir morkos auga...
- Kopūstai!.. - sumiaukė Katė. - O kur aš žuvis gaudysiu?
- Štai čia...
Ir Mergaitė nupiešė kūdrą, o kūdroje - žuvelių.
- Gerai... O paukščių ar bus? - paklausė smalsi Katė. - Aš mėgstu paukščius.
- Bus. Štai tau vištytė, štai gaidelis, štai trys viščiukai.
Staiga Katė apsilaižė, sumurkė ir patyliukais paklausė:
- Na... o pelių ten bus... tame namelyje?
- Ne, pelių nebus.
- O kas mano namelį saugos?
- Jį saugos... - Mergaitė nupiešė būdą, - saugos štai šitas... Kudlius!
Katė net uodegą užlaužė, ir kailis kažkodėl pasišiaušė.
- Nepatinka man tavo namelis, - pasakė Katė, - nenoriu jame gyventi!
Štai kokia užgaidi Katė!
"Užgaidi katė" - savotiška "liga" vaikui. Aišku, jeigu pasakoji jam ir pieši kartu. O juk pasakoje tokie paprasti vaizdeliai iš natūralios aplinkos, juos paprasta piešti, o vaikams labai pažįstami. Matydami, kaip paprasta piešti tuos pasakojime pavaizduotus daiktus, vaikai panori išmėginti savo jėgas (suaugusiojo piešimo paskatinti) ir ima piešti.
Ši pasaka sudomina vaikus mėnesių mėnesiams, nes joje yra natūralios aplinkos nuoseklaus pažinimo pamatas. Vis giliau ir giliau, nuosekliau ir nuosekliau vaikas susipažįsta su aplinkiniu pasauliu. JAU NE PASAKA, O NATŪRALI APLINKA, JOS PAŽINIMAS UŽVALDO VAIKĄ.
Todėl sakau: sekite pažintines, gyvenimiškas pasakas ir leiskite vaikams jose augti. Jie greitai supranta, kur pasaka (išgalvoti dalykai), o kur gyvenimas, aplinka, kurią būtina ir lengva pažinti. Vaikas brandina save! Tik pamatykime tai ir netrukdykime, o padėkime vaikui augti!
Bet ne vien pasakas kurti svarbu. Didelį ugdomąjį poveikį turi pasakos užrašymas tam skirtoje "knygoje". Tai gali būti storas sąsiuvinis, albumas ar iš piešimo popieriaus lapų pačių pagaminta knyga. Pasaką diktuoja vaikas ar vaikai, o užrašo suaugusysis! Štai čia ir glūdi didžiausia pedagoginė prasmė. Mat vaikas, diktuodamas kitam, mokosi išlaikyti atmintyje ne tik sakinį, bet ir visą pasaką, kol suaugusysis sakinį užrašo. Be to, vaikas išmoksta išskirti sakinį, jį taisyklingai suformuluoti ir diktuoti. Pasakas kurti ir diktuoti suaugusiajam, kad jis užrašytų, labai svarbi ugdomoji priemonė. Šis užsiėmimas tinka jau su ikimokyklinio amžiaus vaikais.
Parengta pagal Stasės Tamošiūnienės knygelę “Pažink savo vaiką”
|
|
